Aktualijos

Karantino metu vienu didžiausių iššūkių žmonėms tapo socialinė distancija, kurią pusei šalies gyventojų (51 proc.) sumažinti padėjo specialios pokalbių programėlės – rodo liepą atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, dedikuotų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių susiplanuoti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje.

Auga internetu besinaudojančių vyresnių žmonių skaičius – Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiemet internetu naudojosi 46 proc. 65–74 metų šalies gyventojų. Palyginti su praėjusių metų situacija, pastebimas 6 proc. augimas. Didėjant technologijomis besidominčių senjorų skaičiui, auga ir mokymų saugiai jomis naudotis poreikis. Pastebint vyresnių žmonių norą tobulėti, jau trečius metus iš eilės organizuojama nemokama akcija „Senjorų dienos internete 2020“.

Lietuvos senjorai internete dažniausiai leidžia laiką skaitydami naujienas (41 proc.), ieškodami informacijos apie prekes ir paslaugas (33,5 proc.) bei su sveikatos priežiūra susijusios informacijos (31 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. Vis dėlto pastebimas ir vis augantis senjorų susidomėjimas interneto siūlomomis laisvalaikio bei pramoginėmis veiklomis.

Nors visą šią savaitę jau vyksta išankstiniai Seimo rinkimai, ne visi šalies gyventojai yra apsisprendę, prie kurio vardo rinkimų biuletenyje pažymėti varnelę. Iš pašto dėžučių besiveržiantys kandidatų lankstinukai, kuriuose aprašyti pastarųjų pažadai ir tikslai, ne visada yra informatyvūs, tad informacijos rinkėjams tenka ieškoti papildomai.

15-metė Gintarė Skiezgilaitė neturėjimu ką veikti laisvalaikiu nesiskundžia – ji piešia, mėgsta gaminti, daug skaito ir bendrauja su lankytojais, užsukančiais į Klaipėdos rajono Lapių kaimo biblioteką įgyti ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių. Mergina juokiasi, kad e. skauto veikla naudinga ir jai pačiai – kartais žmonės už suteiktas žinias ir konsultacijas apie išmaniuosius įrenginius Gintarei atsidėkoja ir pyragais.

Prireikus kreiptis į policiją, vis daugiau šalies gyventojų nusprendžia tai daryti internetu – šiemet policijos pareigūnai per elektroninę sistemą gavo beveik dešimtadaliu daugiau prašymų ar pranešimų apie įvykius nei praėjusiais metais.

COVID-19 pandemija sujaukė daugelio verslų planus, ji taip pat paveikė ir startuolių ekosistemą. Nors startuoliai ir susidūrė su įvairiais iššūkiais, nemaža dalis jų sugebėjo šioje sudėtingoje situacijoje rasti naujų sprendimų, pakoreguoti savo veiklos modelį, o tai padėjo ne tik išgyventi, bet kai kuriais atvejais ir sėkmingai išnaudoti esamą situaciją.

2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Netylant kalboms, kad netrukus gali pasikartoti pavasarinis nuotolinio mokymosi scenarijus, kibernetinio saugumo ekspertai ragina mokyklų bendruomenes, moksleivius bei jų tėvus pasirūpinti, kad nuotolinės pamokos netaptų galimybe internetiniams nusikaltėliams. Specialistų teigimu, skaitmeniniame amžiuje kibernetinio saugumo principus internete turėtume žinoti bei taikyti taip pat, kaip ir kelių eismo taisykles gatvėje.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų jau 1500! Tikrai džiaugiamės, jog sužadinome jaunuolių norą savanoriškai padėti žmonėms prisijaukinti skaitmenines technologijas. Tačiau vieno pašaukimo atradimas skatina eiti toliau ir nerti į naujus iššūkius. Todėl projekto komanda e. skautus kviečia dalyvauti hakatone ir savo idėjomis kurti Lietuvą.

Penkiolikmetė Auksė Klapatauskytė, prieš metus prisijungusi prie tūkstantinio e. skautų būrio, sako ne tik pralaužusi savo uždarumą, bet ir susiradusi dar vieną įdomų pomėgį – bendrauti su senjorais ir padėti jiems perprasti išmaniųjų įrenginių pasaulį.

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzhaimerio ligos pradžia. Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

Įsivaizduokite, kad akimirksniu atsiduriate galingo uragano apsupty, karinio konflikto teritorijoje ar astronautų rengimo centre ir galite savo akimis pamatyti, kas vyksta aplinkui. Tokią galimybę suteikia virtualios realybės žurnalistika, leidžianti žmogui ne tik žiūrėti informacinį reportažą, bet pajusti, kad jis tarsi pats atsidūrė tame reportaže rodomame pasaulyje ir savo akimis mato ten vykstančius įvykius. Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės dokumentikos studijos „AJ Contrast“ vyresniosios prodiuserės Viktorijos Mickutės teigimu, virtualios realybės žurnalistikos esmė ir yra technologijų panaudojimas įtaigesniems pasakojimams kurti.

Skaitmeniniai įgūdžiai gali praversti visose gyvenimo situacijose. Taip teigia Ringauduose (Kauno r.) gyvenanti Liuda Statkevičienė, kuri naudodamasi vaizdo pokalbiais ne tik gamina patiekalus kartu su užsienyje gyvenančia dukra, bet ir ketina nustebinti anūkę, išmokusi žaisti jos mėgstamiausią kompiuterinį žaidimą.

Naujų įgūdžių įgyti norintys žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos ir pamažu atsikrato gėdos klausti. Tą parodė liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai – palyginti su prieš metus atliktu analogišku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventojų drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ bendruomenių nariai jau gali įvertinti įtinklinimo veiklų naudą. Pirmosios bendruomenės įgyvendino savo idėjas, padėsiančias plėtoti jų veiklą naudojant informacines technologijas.

Rietaviškė Virginija Daugertė (25 m.) prisipažįsta, kad visuomet buvo iniciatyvi ir nenustygstanti vietoje, tad sulaukusi pasiūlymo prisijungti prie e. skautų bendruomenės – nedvejojo nė akimirką.

Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški ne tik tarp skirtingų kartų, bet ir tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, interneto prieigą turi 77,7 proc. namų ūkių kaime ir 85,6 proc. didžiuosiuose miestuose. Atskirtis dar ryškesnė vertinant, kiek namų ūkių turi kompiuterius. Kaime tokių yra 70,9 proc., o didmiesčiuose – 82,4 proc. Ūkininkas Kęstutis Varanavičius keičia kaimo gyventojams nepalankią statistiką į savo gyvenimą įsileidęs technologijas.

Pagėgiuose gyvenantis 16-metis moksleivis Paulius Šimkus įsitikinęs, kad jam puikiai pavyko suderinti pomėgį sekti informacinių technologijų naujienas ir galimybę skirti laiko itin prasmingai savanorystei.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš pagrindinių to priežasčių – dauguma moterų vis dar dirba ekonominiams nuosmukiams jautresniame paslaugų sektoriuje. Eurostato duomenimis, šioje srityje dirba 27 proc. visų darbingo amžiaus moterų Lietuvoje. Tuo tarpu technologijų sektorius krizėms yra gerokai atsparesnis, tačiau jame vis dar dominuoja vyrai.

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio raštingumo mokymus ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado geriausią draugę.

Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale, savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.

Per 2020 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 284 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2019 m. II ketv. (gauti 173 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo 64 proc.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse.

Registracija į konkursą „Naujasis knygnešys“ baigėsi – visi šių metų nominantai jau skelbiami svetainėje www.naujasisknygnesys.lt.

Pavasarį pasaulį užklupęs koronavirusas buvo nemenkas išbandymas ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualios realybės. Į internetinę erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo „gyvą“ pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualią erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.

Kartais tam, kad žmogus įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, o jo gyvenimas pasikeistų į geresnę pusę, tereikia labai nedaug, pavyzdžiui, išmokti naudotis kompiuteriu.

Nors panevėžietė Dovilė Židonytė e. skaute tapo tik prieš metus, tačiau toks epitetas jai – ne naujiena. Veikli mergina jau šešerius metus yra tradicinė skautė ir sako, kad šios veiklos viena kitai nemaišo, o turi daug panašumų: abiejose svarbiausia yra pagalba kitam.

Tauragės apskrities, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos konsultantė Asta Andrulienė už aktyvią veiklą diegiant gyventojams skaitmeninius įgūdžius buvo įvertinta asociacijos „Langas į ateitį“ „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu. Nors pati moteris kuklinasi ir sako tiesiog dirbanti mėgstamą darbą, tačiau klausantis Astos akivaizdu, kad savo darbui ir bibliotekoje apsilankantiems žmonėms ji atiduoda visą savo širdį ir energiją.

Dovilų miestelio bibliotekoje septynerius metus dirbanti bibliotekininkė ir mokymų apie skaitmeninį raštingumą lektorė Eligija Žukauskienė sako, kad žmones į šiuos mokymus atvilioja smalsumas ir noras sužinoti, kas naudingo slepiasi po žodžiais „skaitmeninis raštingumas“. Bibliotekininkė už savo aktyvumą prisidedant prie to, kad bendruomenės įgūdžiai šioje srityje būtų kuo geresni, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.